puduras

pùduras (plg. la. puduris) sm. (3^b) 1. grupė, krūva, plotas tankiau suaugusių medžių, krūmų, javų: Karklų pudurai – tokie kerai ant kluono išdygę, kaip iš vieno kelmo Škn. To miško plynai nekirsim, bet išimsim (praretinsime) beržų pùdurus Žg. Kaimo medžiai, suaugę pudurais, gražiai žaliuoja Kri. Mūsų [miežiai] pusė bėdos: y[ra] pudurė̃lis gerų, y[ra] blogų Sk. Apsiavusi naginėmis ir storomis vilnonėmis kojinėmis, kad gyvatė neįkirstų, šlemštė samanynus, sklaidė gailių ir vaivorų pudurėlius rš. 2. nedidelis debesis: Ka užeitų koks pudurė̃lis lytaus, praverstų burokam Sk.